paskutinius mėnesius (nuo vasario panašiai) Migliuko ligos buvo neramus skaudulys širdžiai. beveik kas dvi savaites antibijotikai, pora kartų ligoninėje gulėta (inkstai, laringitas)... jaučiausi pasimetus, nusivylus mūsų gydytoja... labiausiai gaila vaikiuko: nusilpo baisiai. paskutinė liga buvo stomatitas, nuo kurio nei valgė, nei kalbėjo kelias dienas, tik verkė...
nebežinodami, ko griebtis, įsiprašėm pa kitą gydytoją kitoje poliklinikoje. pakalbėjus su ja man net akyse prašviesėjo.
nuosekliai paaiškino ( man tubrūt labiausiai ir reikėjo šito padrąsinimo iš gydytojo lūpų ), kas gali būti ir nuo ko pradėti. padarėme kraujo tyrimą: kažko labai blogo nėra, tik hemoglobinas mažokas, gersim geležies. nuo kitos savaitės vėl gersim imunitetą stiprinančius vaistukus. sakė: ateina vasara, tikėkitės pagerėjimo, juk prasidės uogos, tikros daržovės, vaisiai.
Kaip džiaugiuosi nauja viltim :)