meilė močiutei

myli labai Miglė mūsų seną močiutę. Kai tik nuvažiuojam į Ukmergę, pirmiausiai puola prie močiutės ir apsikabina. Iš to džiaugsmo pradeda šokti, juoktis, dainuoti ir vis glaudžiasi prie močiutės, bando užlipti ant kelių. Man jų draugystė tokia graži, o toks švelnus ryšys nepaaiškinamas. Gera labai matyti, kaip jos viena kita džiaugiasi. Močiutė puola ieškoti Miglei saldainiuko, o Miglė viską, ką tik pati gauna, neša pas močiutę. Daviau Miglei meduolį, o ji man šaukia: "motiutei atnest meduoji!" arba, kai virtuvėj duodu jai valgyti agurką, ji greit nulipa nuo kėdės ir sako: "nešiu motiutei" :)
Tik prabudusi Miglė, puola bėgti pas mociutę į kambarį ir greit įsitaiso šalia po kaldra :)
Mano mama paduoda močiutei praustis dubenį su vandeniu (nes močiutė pati nebenueina), tai ir Miglė pasikrykštaudama kartu su ja prausiasi. Pastato močiutei arbatos puodelį šalia lovos, tai ir Miglytei būtinai reikia iš jo atsigerti. Kartu smagiau ir skaniau, pasirodo..
Kai Miglė sirgo, močiutė labai daug meldėsi ir kasdien su ašarom vis klausdavo kaip Miglytė.. O kai buvom Ukmergėj pas ją kartu su Migle, ji visa švytėjo..